2015 m. liepos 25 d.

SAKIŠKIŲ ALUS IR KOMPANIJA


Šį kartą ir vėl ne apie statybas. Labiau apie gyvenimą ir svajones. Nors iš dalies ir apie statybas bei namus. Tik namus ne žmonėms, o alui.

Noriu papasakoti apie Augusto pusseserės Gretos šeimą: nuostabius ir linksmus žmones, mūsų draugus ir gimines, į kuriuos galime kreiptis bet kokiu gyvenimo atveju. Taigi Gretos vyras Linas - gero naminio alaus entuziastas, aludaris. Jau gerus aštuonis metus jis savo verdamu alumi džiugino ir stebino gimines, draugus bei pažįstamus, o šią vasarą juo oficialiai jau gali pasimėgauti bet kuris Lietuvos alaus vertintojas. Linas su bendražygiu Gediminu paleido savo naminį alų į laisvę elegantiškuose juoduose buteliukuose, ant kurių didžiuojasi etiketė "Sakiškių alus". Geriau niekas šio dueto nepristatys, nei jie patys tai padarė savo tinklaraštyje, bet negaliu susilaikyti ir aš nepapasakojusi apie Sakiškių bravorą bei Lino ir Gretos Zakarevičių namus, kuriuose vertinamas rankų darbas ir tikras skonis. 
Sakiškių bravoras
Karkasinį, 80 kv. metrų bravoro pastatą Linas, su tėčio pagalba, savo rankomis pasistatė praeitą vasarą. Tik dengti stogą ir daryti apdailą patikėjo samdytiems meistrams. Pirmame aukšte yra gamybinės patalpos, kuriose įrengtos virimo, fermentavimo talpos, vėsinimo bei šaldymo įranga, alaus išpilstymo aparatas. Didžioji dalis įrangos daryta pačių. Taip pat yra šaldymo patalpa. Viršuje - sandėlys, vandens paruošimo vieta, malūnas. Ten taip pat ir san. mazgas bei svečių kambarėlis.



(iš kairės) Gediminas ir Linas
Kai tąkart lankėmės pas Liną ir Gretą, aludariai smarkiai dirbo - pilstė naują partiją alaus. Mes, žinoma, jiems trukdyti nenorėjome, todėl su Greta nuėjome į virtuvę ruošti tešlos ir pjaustyti produktų picai. Turbūt buvome paskutiniai iš draugų ir giminių dar "neišbandę" lauko krosnies. Ir įvertinimas vienintelis: tokią reikia turėti savo kieme! Šioji, vadinamoji "Itališka" krosnis sumūryta iš šamotinių plytų, pakėlimas padarytas iš šulinio rentinio, ant jo dėtos cementinės plokštės. Sumūryta krosnis apšiltinta dviem sluoksliais specialios vatos ir nutinkuota. Tokiu būdu visa šiluma lieka viduje, net kepant iš šorės krosnis neįšyla. Naudojama krosnis dažnai: joje jau kepė avies šlaunys, vištos, kiti mėsos gaminiai, išbandytas ir duonos bei pyragų kepimas, net tokie patiekalai, kaip bulviniai blynai ant kopūstų lapų. Bet visgi populiariausias kepinys išlieka pica, o kadangi mes picą mylim, tai su džiaugsmu ją pasigaminom, išsikepėm ir suvalgėm.



 Ir tai dar toli gražu ne viskas, ką galima rasti pas Zakarevičius. Štai, šiek tiek tolėliau nuo namų stovi bičių aviliai. Čia gyvena keturios šeimos bičių, kuriomis daugiausia rūpinasi Greta (Linas padeda imant korius su medumi ar gaudant spiečius, kur sunku pasiekti). Ji sako, jog tai nėra sunkus darbas, svarbiausia - laiku viską atlikti ir nuolat stebėti bites. Aišku, dar reikia labai daug skaityti ir domėtis, kad galėtum iš karto suprasti kaip laikosi šeima, greitai dirbti. Su bitėmis negalima ilgai uždelsti arba svarstyti prie atidaryto avilio - geriausia iš anksto viską susiplanuoti, pasiruošti ir atėjus viską greitai atlikti, nes ilgai gaištant bitės darosi neramios, piktos, gali pradėti pulti. Greta dalinosi, kad šiemet pirmą kartą pajuto bitininko pareigos jausmą, kai gretimo sodo gyventojai prašė surinkti ant jų obels įsikūrusį spiečių.

Šalia avilių - daržas, kuriame auga šeimos mėgstamos daržovės, prieskoninės žolelės. Paklausta, kodėl augina (kai šiais laikais viską galima nusipirkti), Greta randa daug argumentų: sako, kad darbo daug nereikalauja, o savas maistas - skanesnis. Be to, jai patinka matyti savo darbo rezultatus, kaip iš mažo daigo didelis augalas užauga. Malonu ir lauke pabūti, į žemę rankas sukišti. Ir vaikams svarbu matyti, iš kur maistas atsiranda.

Yra čia net toks dalykas, kaip rūkykla. Žinoma, šeimininkų rankų darbo. Didelė: skaičiavo, kad apie 40 kg mėsos telpa, rūkyti galima tiek karštai, tiek šaltai. Be žuvies, kumpių ir dešrų, rūkėsi čia ir salyklas alui, ir baltas sūris.



Bebaigiant kepti picoms, prisijungia prie mūsų ir Linas su Gediminu ir tema grįžta prie alaus. Paklaustas, kaip vis dėlto hobis išaugo į štai tokį nemenką reikalą su atskiru namu alui ir pilna darbo diena jį gaminant, Linas atsako, kad pomėgiui rimtėjant savo reikmėms tiek įrangos įsigyti būtų buvę gerokai per didelė prabanga. Tuo labiau, kad alus buvo mėgiamas ir įvertintas, taigi žingsnis link rimtos gamybos buvo natūralus tobulėjimo kelyje: "Norėjosi dar labiau save realizuoti, nes su tuo puodu, su kuriuo viriau pirmus alus, vienu kartu apie 50l galėjau išvirti, tačiau buvo labai nepatogu: reikėjo dalintis su žmona virtuve. Be to, vis atsirasdavo norinčių įsigyti naminio alaus, o be licencijos nelabai ką galėjau pasiūlyti. O gamyba visgi yra labai maloni, kadangi rezultatas labai aiškus, gera matyti patenkintus klientus, smagu girdėti atsiliepimus". Gediminas "Sakiškių alaus" bloge taip trumpai nupasakojo alaus gamybos procesą: "Savadarbis virimo blokas mums leidžia išvirti apie 500 litrų alaus vienu kartu. Dviem virimais užpildome vieną fermentacijos talpą. Tokių talpų iš viso turime dvi. Tokiomis sąlygomis, gerai planuodami procesą, per mėnesį planuojame pagaminti apie keturias tonas alaus". Tai nėra daug, bet šie aludariai akcentuoja kokybę, o ne kiekybę. Ir beje, jie labai ambicingi, nevyniodami į vatą skelia: "Mūsų siekis – kurti įdomiausią ir kokybiškiausią alų šalyje". To aš jiems ir linkiu iš visos širdies, nes tokie žmonės, kurie savo pomėgius paverčia darbu ir gali užsiimti tuo, kas labiausiai džiugina yra mano įkvėpimo šaltinis ir pavyzdys. Džiaugiuosi, kad jų vis daugėja aplink mane ir semiuosi iš jų. Ačiū jums.
Beje, "Sakiškių alaus" asortimente šiuo metu yra trys alaus rūšys - du belgiški alūs: Witbier ir Saison ir vienas amerikietiškas - Pale ale. Dar keli laukia etikečių ir skubės į prekybos taškus. Alaus jau galima paragauti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje. Kur tiksliau? Prekybos vietas padės rasti žemėlapis. O daugiau aludarių darbo bei gyvenimo akimirkų galite pamatyti "Sakiškių alaus" FB paskyroje. Gardaus!


1 komentaras:

  1. Sakyčiau tikrai neblogo tipo statinys gavosi, toks traukiantis akį, gerai padirbėta.
    vartų gamyba

    AtsakytiPanaikinti